2020 m. rugpjūčio 8 d., šeštadienis

Tas nelemtas AL-65

 Ne visos ekspedicijos į piliakalnius būna miela išvyka kaip sakysime Merkinės piliakalnis: privažiavimas puikus, vaizdas - nuostabus, staliukai, kėdutės, viskas paruošta tik sėsk ir dirbk: QRZ... 59... QRZ... 59. Jau rašiau, kad kai kurie piliakalniai yra sunkiai pasiekiami. Man bene geriausiai iš tokių pažįstamas visiškai nesenas AL-69. Jau esu aprašęs šiame bloge savo nuotykius jį pasiekiant. O dar man pasitaikė ir tokia išvyka, kai viskas ėjosi lyg ir gerai: atvažiavome, susiradome vietą, darėme QSO ir tik grįžę namo, po kiek laiko išsiaiškiname, kad dėl navigavimo klaidos buvome nuklydę gerokai daugiau nei leistini 100m nuo piliakalnio viršūnės. Apmaudu? Taip. Ne tiek dėl savo sugaišto laiko, kiek dėl į LHFA programą įneštos painiavos. Deja, taip buvo. Buvo gal prieš metus ar dvejus, kai su Justinu, LY2BOK dirbome, kaip tuomet buvome tikri iš AL-65. Pamenu, tuomet nematėme ten kiek aukštesnės  kalvelės ar kauburėlio kurį galima būtų laikyti piliakalniu, bet tai ne pirmas ir ne paskutinis toks piliakalnis... Tik vėliau paaiškėjo mūsų klaida.
Šįmet nusprendėme: Mes padarėme klaidą, mes ją ir ištaisysime. Suplanavom su Justinu AL-65. Nors žemėlapis rodė, kad jis randasi miške, miško kažkaip nepasirodė daug ir jis mūsų labai negasdino. Be reikalo. Susirūpinti buvo ko. Privažiuoti galima per 400-500m iki piliakalnio. Tik nedidelė šios atkarpos dalis - laukymė. Visa kita - miškas. Sunkumų kelia ne pats miškas, nors ir jis vietomis turtingas išvartomis, seniai kada valytas. Sunkumus kelia mažų upeliukų dideli grioviai-vagos. Jų statūs šlaitai siekia 15-25m gylio, apačioje arba vanduo arba dumblas.
Štai jis, sunkiai pasiekiamas AL-65

Vietomis užkritę medžių kamienai, žongliruojant galima praeiti, ir praėjau, bet nešantis aparatūrą - niekaip.
Kelias iki AL-65
Tokių griovių suskaičiavau tris. Vienas iš jų iš trijų pusių juosia piliakalnį.
Žemėlapis. Žaliai pažymėta automobilio vieta.
Susiklosčius tokiai situacijai nusprendėme, kad šis išvažiavimas taps kaip žvalgybinis prieš sekančią ekspediciją, o šiandien aktyvuosime Rumbonių piliakalnį, kuris randasi pakeliui namo, privažiavimas geras, viskas paprasta. Taip ir padarėme.
Rumbonys. AL-05. Darbas - malonumas

O AL-65 reiktų ir toliau laikyti iki šiol neakyvuotu. Mūsų nuomone aktyvavimui yra du būdai:
 - Organizuoti labai lengvą ekspediciją, kad visą mantą galima būtų nešti ant nugaros ir vienu kartu.
-  Kontaktuoti su miškininkais, kurie geriau žino Punios šilo kelius ir keliukus, o gal ir rimtesnį transportą duotų privažiavimui iš šiaurinės pusės.

2020 m. rugpjūčio 1 d., šeštadienis

EUHFC-2020 artėjant. Truputį statistikos.


Tikrai nebūsiu pirmas nei paskutinis kuris bando pažvelgti į savo senesnių metų šių varžybų logus statistiniais, analizės tikslais. Ir taip pat ne pirmas, kuris bando surasti optimalią korespondentų kryptį šiose varžybose. Tačiau dauguma man žinomų analizių turi vieną trūkumą - jos analizuoja logus kai buvo operuojama kryptinėmis antenomis. Sutikite, kad tokie dalykai iškreipia statistiką. Kiek iškreipia - spręskite patys. Žemiau pateikiami grafikai krypčių mano QSO darytų 2018m EUHFC, kuomet dirbdamas CW LP kategorijoje padariau 930 QSO. Dirbta buvo su nekryptine 1/4 Vertical antena. Iš šio logo pašalinau visus LY QSO nes jie nedaug pasako ar net klaidina apie kryptis. Gavosi štai kas:







Gaila, šiai analizei naudota sh5 programa dėl neaiškių priežasčių nepateikė grafiko "Beam heading by hour" Būtų įdomu pažiūrėti  pvz. 20m diapazono krypčių kitimą laike.
Man ši informacija turbūt nebus naudinga - vis dar dirbsiu su nekryptine antena ir stengsiuosi QSO su visais kuriuos girdėsiu, bet gal kažkam ji bus naudingesnė nei man.