Su Justinu jau seniai žiūrinėjom ir planavom likusius neaktyvuotus, nelankytus Alytaus apskrities piliakalnius ir po sėkmingo AL-68 aktyvavimo akys nukrypo į paskutinį, AL-69. Jau Google maps matėsi, kad nors nuo mano namų tiesioginis atstumas iki jo ~3km, aktyvavimas nebus lengvas. Jis randasi miške, apie 700m nuo artimiausio kelio. Ir miškas, kaip daugelis galėtų įsivaizduoti, ne dzūkijos šilas su samenėlėmis ir grybais. Tai miškas su brūzgynais, kemsynais, tankiai suaugusiomis eglėmis ir išvartomis. Išvakarėse teko daryti žvalgybinę išvyką. Suradau kiek galima privažiuoti, kur pastatyti mažiną, o toliau - ?.. Yra aukštos įtampos elektros linija, kuri gali turėti įtakos ryšiams. Po ta linija reikia praeiti ~700m. Justinas pasiūlo sprendimą: jis pasiims mašiną su priekaba, priekaboje karutis ir visa radistinė manta. Nusitempsim iki pat vietos. Sprendimas atrodo patrauklus, pasirašau.
Susitinkam šeštadienį, 6.45 prie mano namų. Kelio iki piliakalnio gal 5 minutės. Išsikraunam į karutį mantą, užrakinam mašiną ir pasileidžiam į el. linijos proskyną. Žolė aukštoka, dirva nelabai lygi, bet pakenčiama. Baladojasi tas karutis, bet niekas nebyra. Pačioje pradžioje moteris melžia karvę. Labai keistai pasižiūri į tokius ankstyvus svečius, karvė pasibaido - ne prieš gera.
 |
| Priekiniam plane ganykla. nežada nieko blogo. Nuotrauka daryta žvalgybinės kelionės metu. |
 |
| Kuo toliau į mišką... |
Toliau vaizdelis darosi gražesnis: už 100m pasibaigus ganyklai prasideda džiunglės: žolė tampa žmogaus ūgio, visokie kiečiai ir kiti puskrūmiai tankiai suaugę, nematę nei žmogaus nei dalgio daug metų.
Karutis... iš vienos pusės - padeda, bet iš kitos... atramos-kojos kliūna už aukštos žolės ir kiekvieną metrą reikia tempti per jėgą. Ar sakiau kad ir pati dirva - viso labo tik kažkada buvęs arimas. Kojos klypsta, kliuvinėjam griuvinėjam... kiekvienas metras prakaitu padengtas, kaip ir marškiniai ištisai prilipę prie nugaros. Reiktų šiuos paskutinius sakinius parašyti kelis kartus iš eilės, nes laikas prailgo.
 |
| Nuotraukos darytos jau grįžtant, bet vaizdas toks pats |
|
|
 |
| Labai tipiškas vaizdelis |
|
 |
| Brydė. Tik atrodo, kad ja eiti turėtų būti lengviau |
Piliakalnio vietos orientyras - nedidelis upelis. Prieš jį reikia sukti į mišką ~30m. Upelis turi didelį šlaitą. Gal 50m ilgio ir 15-20m aukščio. Slenkam - baladojamės skersai proskyną, gilyn į mišką. Šakos, kelmai ir labai nelygi vieta neleidžia eiti toliau, bet ir nereikia. Kažkur čia piliakalnis. Justinas patvirtina, kad jo GPS: "Atvykote į paskirties vietą" :-)
Braukiame prakaitą, ruošiame stotį. Uodai užuodžia mūsų prakaitą - prasideda jų šventė. Ilgai netrunkam - veiksmus ir judesius per daug ekspedicijų jau esame suderinę ir besiplekšnodami sau per veidus rankas ir kojas per 10 minučių įsirengiame stotį. Kiek ilgiau žaidėme su antena. Miškas tankus, eglių šakos žemai, persipynę, anteną kelti sunku. Šiaip ne taip kažkiek ją iškeliam. Kirba abejonės ir dėl antenos ir dėl trukdymų nuo elektros linijos. Iki jos gal 30m-40m.
Įjungiame transiverį - griaudi LY4A. Na, jis dar ne rodiklis, bet Tadas LY2BAW irgi išgirsta. Prasideda trafikas. Toliau pliaukšim uodus, Justinas kažkokiais marškiniais juos vaiko. Gan efektyvu: ir gaivina, prakaitą džiovina ir uodai į akis nelenda, tik į nugarą. Einam ieškoti paties piliakalnio. Neradau nieko tokio. Nei kalvelės, nei kauburėlio, tik miškas ir brūzgynai. Dar apėjau ir plačiau, bet ne, nieko...
Šiaip ne taip sulaukėme trafiko pabaigos. Prasideda AL-69 aktyvavimas. Ryšiai greiti, trumpi, pusė valandos ir aktyvacija baigta. Jaučiasi, kad mūsų signalas gerokai silpnesnis nei visai neseniai iš AL-68. Esame labai žemoje vietoje, upelio šlaite, net ir antena turbūt neišsikišusi virš bendro žemės lygio.
Bandymas aktyvuoti 40m nebuvo sėkmingas kaip prieš savaitę AL-68, gal tik 2 ryšiai, o ir 80m CW nedaug. Kentėti uodų atakas taip pat nedaug turėjome noro. Tempui lėtėjant žvalgomės į gilią brydę proskynoje ir stačią šlaitą kurį teks įveikti.
 |
| Transporto priemonė. Gerai įsižiūrėjus ratuose matosi per jėgą išplėšta žolė. |
Kiek keistokai nuskamba kažkurio r/m klausimas "Ar bus daugiau piliakalnių?".
QRT. Juokaujame, bet tie juokai tokie... nelabai linksmi, pakuojame daiktus ir vėl į kelią... Koks ten kelias... tikėjomės, kad jau suguldyta bryde eiti bus lengviau, bet... žolė suguldyta "prieš plauką". Vėl reikia kiekvieną metrą tempti per jėgą, labai trukdo karučio kojos. Uodai ir dilgėlės nusistatę prieš mus. Vėl nugara šlapia, uždusęs aš, uždusęs Justinas, šiaip ne taip nusigauname iki ganyklos, o nuo čia jau lengviau. Ir mašina netoli.
 |
| Ir šitas tipiškas |
Šampano neturėjome, nešovėme už paskutinį aktyvuotą Alytaus piliakalnį, bet tikrai vertėjo.
Pabaigai pamąstymas: Nežinau kas ir kada šią vietovę priskyrė piliakalniams, nežinau kokiu pagrindu. Kažkokiais kasinėjimais-tyrinėjimais ten "nekvepia", nėra nei akmens, nei kalvelės ar paprasto kauburėlio.
Jei norite kažko ekstremalaus, nereikia važiuoti į kalnus už tūkstančių kilometrų, nereikia plaukti vandenynais ir mokėti tūkstančius eurų - apsilankykite AL-69. O gal jums bus lengviau? pasidalinsiu patarimais kurie turėtų praversti.
