Turėdamas laisvesnio laiko žaidžiau su HFTA programa. Puiki Dean'o N6BV programa, tik ji savo grožį atskleidžia projektuojant kalnuotoje vietovėje kryptines YAGI antenas. Taigi, pažiūrėjau 3el. 40m Yagi antenos efektyvumo priklausomybę nuo antenos aukščio plokščio reljefo (Lietuvoje reljefas sąlyginai plokščias) atveju keletu įdomiausių mums krypčių: W, JA, PY, EU. HFTA programa naudoja sąlyginį efektyvumo matą FOM - "Figure Of Merit." Jis įvertina ne tik antenos spinduliuojamus kampus, bet ir kaip juos iškraipo nelygus reljefas tolimojoje zonoje (realiai iki kelių km.) ir, kas mums yra dar gan neįprasta, iš nagrinėjamų regionų ateinančių bangų statistiniai kampai. Visa tai įtraukta skaičiuojant FOM. Štai kokį vaizdą gavau skirtingiems antenos aukščiams:
Man siūlosi tokios išvados:
- Iki 25m aukščio pastangos kelti anteną kuo aukščiau atsiperka visais nagrinėjamais atvejais.
- DX stotims pravers ir 30-35m aukštis.
- Nepajusite bent kiek žymesnio efekto, jei kelsite anteną 40m ir aukščiau.
- Vietiniams EU ryšiams daryti būsite nepralenkiami turėdami šią anteną 25m aukštyje.
- Pietų Amerikai aukštis yra svarbiau nei kitoms kryptims.
Štai taip. Kai ką buvo galima nujausti ir be grafiko, tačiau visuomet maloniau matyti išsamų vaizdą ir turėti galimybę sulyginti.
Beliko tik pasistatyti nedidelį 3el 40, Yagi ;-)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą